Programoje: A. Šenderovo, M. Bruch, J. Williams, M. Ravel ir kt. kompozitorių kūriniai
Dešimtasis muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“ savo gerbėjus vėl palepins staigmena. Liepos 13 dienos koncerte Užutrakio dvare pirmąkart nuskambės kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo naujoji kūrinio „Iš užmirštos knygos“ versija. Dar viena premjera, nes Lietuvos nacionalinės premijos laureatas A. Šenderovas specialiai festivaliui anksčiau parašytą kūrinį pritaikė mecosopranui, fortepijonui ir smuikui. Jį atliks dainininkė Judita Leitaitė, pianistė Eglė Minčiūnaitė ir smuikininkas Borisas Traubas.
Užutrakio Baltojoje salėje skambės ir M. Bruch, J. Williams, M. Ravel bei kitų kompozitorių kūriniai, sujungti į programą, kuri ir pavadinta „Iš užmirštos knygos“. Tai ne atsitiktinis sutapimas, nes programa skirta Holokausto aukų atminimui ir mums primena, kad žiaurių istorijos kataklizmų užmiršti neįmanoma. Tad „Užutrakio vakarų“ gerbėjai turės ypatingą progą patirti emocionalią istorinės atminties projekciją.
„Mano kūrinys, kurio atsiradimas yra tiesiog fatališkas, pritaikytas trio, įgyja naują išraišką, spalvų ir atspalvių. Be to, jis praturtėjo ir muzikinio teatro elementais. Pasitelkus ir dramaturgijos priemones, matysime ir girdėsime gyvenimišką tragikomediją: iš pradžių skambės linksmos nuotaikos, paskui jos ims grimzti į pražūtingą neviltį, bet palaipsniui vėl nušvis giedra“, – dalijosi kūrybinio proceso įspūdžiais kompozitorius A. Šenderovas.
Maestro džiaugėsi, kad iki pat pasirodymo Užutrakyje iš naujo gimusį savo kūrinį intensyviai, kūrybiškai repetavo su atlikėjais. Jo žodžiais, tai išskirtina, nes kai kurie atlikėjai vengia repeticijų kartu su kompozitoriais, mat neretai nesutampa vienų ir kitų vizijos.
„Mes darniai dirbome kartu. Bendros repeticijos padėjo atskleisti tam tikrus kūrinio ypatumus, eiti viena kryptimi“, – tvirtino A. Šenderovas.
Fatališkumo auros gaubiamas kompozitoriaus kūrinys „Iš užmirštos knygos“ , parašytas beveik prieš dešimtmetį, regis, tik patvirtina savo išskirtinę misiją. „Užutrakio vakarų“ festivalio dėka skambės ir nauja jo versija, ir naujas atlikimas. Už tai kompozitorius dėkingas smuikininkui B. Traubui, kuris paskatino parengti kūrinį būtent mecosopranui, fortepijonui ir smuikui.
Tai dar viena kūrinio „Iš užmirštos knygos“ versija. Pirmoji buvo parašyta sopranui ir orkestrui, vėliau – autorinė versija simfoniniam orkestrui bei šio kūrinio variantas vokalui ir fortepijonui.
A. Šenderovas priminė, kaip lemtingai gimė šis kūrinys, kuriame skamba senųjų Vilniaus krašto žydų dainų motyvai.
„Jo atsiradimą lėmė keisti ir pranašingi dalykai. Muzikologė profesorė Jūratė Trilupaitienė Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atsitiktinai aptiko 1927 metais išleistą knygą „Muzykalisher pinkos“(„Muzikos užrašai. Melodijų iš žydų tautos lobyno rinkinys“). Joje buvo pateiktos melodijos, kurias surinko ir užrašė vilnietis kantorius ir etnografas Abrahamas Bernšteinas. Šiuo netikėtu atradimu profesorė pasidalijo su profesoriumi Donatu Katkumi, o jis – su manimi“, – prisiminė neįtikėtiną istoriją kompozitorius.
Pasak A. Šenderovo, šių dainų ir giesmių melodijos buvo absoliučiai unikalios – jose persipynė įvairių tautų, gyvenusių Vilniaus krašte, XX amžiaus pirmojoje pusėje ir ankščiau, tautinių kultūrų elementai. Kompozitorių tai įkvėpė sukurti kūrinį, kuriame užkoduoti žydiški, lietuviški, lenkiški atspalviai tapo saviti, ryškūs ir susiliejo į vieną dramaturgiškai vientisą kūrinį.
Tokia išskirtinė kūrinio „Iš užmirštos knygos“ istorija buvo tarsi palytėta lemties ženklo. 2005 metais pirmą kartą jį atliko Liora Grodnikaitė ir Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas D. Katkaus. 2011 metais kūrinį simfoniniam orkestrui atliko žymus amerikiečių kantorius Joseph Malovany kartu su Lenkijos miesto Žešovo filharmonijos simfoniniu orkestru. Pastarasis kūrinys (versija su fortepijonu) taip pat skamba dainininkų Rafailo Karpio ir Mindaugo Zimkaus repertuare.
Kartą prikelta užmirštoji knyga pasirodė esanti kupina neišsemiamo vitališkumo. Po premjeros „Užutrakio vakaruose“ šis fatališkas kūrinys įgyja naują išraišką, skambesį ir naują gyvenimą.
Holokaustas dar vadinamas Šoa (hebr. HaShoah – katastrofa) – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais. Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais iš 200 000 tuo metu gyvenusių buvo nužudyta 192 000 arba 96 proc. žydų. Holokausto metais buvo sužlugdyta savita Lietuvos žydų kultūra.
Užutrakio dvaro Baltoji salė Koncerto pradžia 19 val.